Verslo kultūrą galima apibrėžti kaip bendras organizacijos darbuotojų vertybes, įsitikinimus ir elgesio normas. Ji apima įmonės požiūrį į klientus, darbuotojus ir konkurentus. Verslo kultūra remiasi organizacijos tradicijomis ir papročiais, kurie lemia jos narių požiūrį. Tai pagrindinis veiksnys, lemiantis, kaip sėkmingai organizacija sieks savo tikslų.
Verslo kultūros supratimas
Verslo kultūra nėra tai, ką galima lengvai apibrėžti ar kiekybiškai įvertinti; veikiau tai sudėtingas bendrų vertybių tinklas, lemiantis, kaip verslas veikia. Svarbu pažymėti, kad verslo kultūra skirtingose organizacijose gali labai skirtis. Tokie veiksniai kaip organizacinė struktūra, vadovavimo stilius, valdymo strategija ir komunikacijos kanalai – visi jie atlieka svarbų vaidmenį formuojant verslo kultūrą organizacijoje.
Vadovams svarbu suprasti unikalią savo organizacijos kultūrą, kad galėtų veiksmingai vadovauti savo komandai. Tai apima supratimą, kas motyvuoja jų darbuotojus ir kaip jie geriausiai veikia savo aplinkoje. Vadovai taip pat turėtų stengtis kurti aplinką, kurioje kiekvienas jaučiasi gerbiamas ir vertinamas, nepriklausomai nuo jo rango ar užimamų pareigų įmonėje.
Verslo kultūros komponentai
Verslo kultūros sudedamosios dalys labai priklauso nuo pramonės šakos, kurioje veikia įmonė, tipo ir jos nustatytos misijos. Apskritai yra tam tikri universalūs elementai arba savybės, susijusios su bet kokia sėkminga verslo kultūra:
- Aiškūs tikslai: Kiekviena komanda turėtų turėti aiškius tikslus, kurie būtų reguliariai peržiūrimi ir perduodami visoms komandoms, kad visi žinotų, ką turi pasiekti ir kodėl tai daro.
- Bendradarbiavimas: Darbuotojai turėtų jaustis patogiai dirbdami kartu siekdami bendrų tikslų, dalydamiesi idėjomis ir teikdami grįžtamąjį ryšį apie projektus ir iniciatyvas.
- Abipusė pagarba: Su darbuotojais turėtų būti elgiamasi pagarbiai tiek darbo vietoje, tiek už jos ribų, neatsižvelgiant į rasės, lytinės tapatybės, seksualinės orientacijos, etninės kilmės ir kt. skirtumus. Kiekvienas turėtų galėti laisvai reikšti savo nuomonę, nebijodamas kitų komandos narių kritikos ar diskriminacijos.
- Teigiama darbo aplinka: Darbo aplinka turėtų būti optimistinė ir padrąsinanti, kartu sudaranti galimybes augti ir tobulėti, kad kiekvienas darbuotojas galėtų išnaudoti visą savo potencialą atlikdamas savo darbo funkcijas.
- Atviri bendravimo kanalai: Bendravimo kanalai turi būti atviri visuose organizacijos lygmenyse, kad informacija galėtų laisvai judėti tarp skyrių, nesudarant kliūčių ir nevilkinant sprendimų priėmimo procesų.
- Inovacijos: Įmonės, norėdamos išlikti konkurencingos savo atitinkamose rinkose ar pramonės šakose, turi nuolat siekti tobulėti diegdamos naujoves. Inovacijos reikalauja ir kūrybiškumo, ir rizikos; organizacijos, norėdamos išlikti svarbios ilgą laiką, turi išlikti atviros naujoms idėjoms!
- Lankstumas: Tai reiškia, kad iškilus naujiems iššūkiams įmonės turi būti pasirengusios greitai prisitaikyti, nepamiršdamos pagrindinių vertybių ar misijos teiginių, apibrėžiančių, kas jos yra kaip organizacija.
- Atskaitomybė: Visi komandos nariai turi prisiimti atsakomybę už savo ir kitų komandos narių veiksmus – tai skatina didesnį kolegų pasitikėjimą, o tai didina bendrą produktyvumą!
Stiprios verslo kultūros nauda
Stipri verslo kultūra organizacijai teikia daug naudos, įskaitant didesnį darbuotojų pasitenkinimą, geresnius klientų aptarnavimo standartus, geresnę darbuotojų moralę ir kt. Štai keletas svarbiausių dalykų, susijusių su stipriu įmonės etosu:
- Darbuotojai, kurie jaučiasi darbdavių vertinami, yra linkę geriau atlikti savo darbą, nes jie jaučiasi sustiprėję, būdami kažko didesnio nei jie patys dalimi, t. y., turėdami aiškius tikslus, kuriuos jiems reikia įgyvendinti! Tai lemia didesnį darbuotojų įsitraukimą ir pasitenkinimą, todėl jie tampa lojalesni organizacijos tikslams ir misijoms, o tai galiausiai lemia didesnį našumą, tiesiogiai susijusį su pelningumu ir su juo susijusia grąža.
- Geresni klientų aptarnavimo standartai: Stiprią kultūrą turinčioms organizacijoms paprastai lengviau užmegzti santykius su klientais ir įgyti jų lojalumą, taip padidinant pardavimų konversiją; taip atsitinka todėl, kad klientai yra linkę teigiamai vertinti įmones, kurios demonstruoja profesionalumą ir atsidavimą klientų poreikiams tenkinti. Klientai aptarnaujami geriau, greičiau ir veiksmingiau, nes darbuotojai supranta klientų lūkesčius!
- Padidėjusi moralė: kai darbuotojai jaučiasi darbdavių vertinami, atsiranda pasididžiavimas, todėl padidėja pasitenkinimas darbu, o tai lemia didesnę darbuotojų moralę. Tai padeda motyvuoti darbuotojus siekti organizacijos tikslų kolektyviai skatinant kolegų bičiulystę. Be to, tai stiprina vidinį bendradarbiavimą, todėl problemos sprendžiamos greičiau ir taip dažnai atsiranda naujų galimybių.
- Mažesnė darbuotojų kaita : Darbuotojų išlaikymas tampa didesnis, kai įmonės investuoja išteklius į sveikos kultūros kūrimą, kurioje žmonės jaučiasi gerbiami ir vertinami, neatsižvelgiant į skirtumus, atsirandančius dėl įvairių aplinkybių, pavyzdžiui, rasės, lytinės tapatybės, seksualinės orientacijos ir kt.